Laimo ligos rizika ir gydymas šunims
Laimo liga šunims yra infekcija, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi ir kuri pirmiausia perduodama per Ixodes grupės erkių (kai kuriose šalyse dažnai vadinamų „elnių erkėmis“ arba „juodakojėmis erkėmis“) įkandimus. Nors dažniau kalbama apie Laimo ligą, kuria serga žmonės, svarbu žinoti ir apie šunų Laimo ligą, nes negydoma ji gali sukelti sąnarių sutrikimų, pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti rimtų komplikacijų. Šiame straipsnyje aptariama Laimo ligos rizika, simptomai, diagnozė, gydymas ir prevencija šunims.
Kas yra Laimo liga ir kaip ji perduodama?
Laimo liga susergama, kai užkrėsta erkė minta šuns krauju ir perneša į organizmą borelijų bakterijas. Perdavimas ne visada vyksta akimirksniu; daugeliu atvejų erkė turi būti prisitvirtinusi kelias valandas, kol bakterijos gali būti perduotos. Todėl reguliarūs patikrinimai ir greitas erkės pašalinimas gali sumažinti infekcijos riziką.
Erkės paprastai gyvena krūmynuose, aukštoje žolėje, soduose, miškuose ar drėgnoje aplinkoje, kuri yra laukinių gyvūnų buveinė. Šunys, kurie dažnai žaidžia lauke, vaikšto žaliosiose zonose arba gyvena erkių endeminėse vietovėse, turi didesnę užsikrėtimo riziką.
Laimo ligos rizikos veiksniai šunims
Yra keletas dalykų, kurie padidina šuns tikimybę susirgti Laimo liga:
1. Geografinė padėtis ir metų laikas
Vietovėse, kuriose yra didelė erkių populiacija, užsikrėtimo atvejų skaičius paprastai yra didesnis. Šiltuoju, drėgnu metų laiku erkių aktyvumas dažnai padidėja, nors kai kuriose vietose erkės išlieka aktyvios ištisus metus.
2. Šuns gyvenimo būdas
Šunys, kurie dažnai žygiuoja, medžioja, stovyklauja ar žaidžia aukštoje žolėje, yra labiau jautrūs erkių įkandimams.
3. Erkių prevencijos trūkumas
Nenaudojant įprastų antiparazitinių vaistų (lašinamų, kramtomų, antiparazitinio antkaklio), padidėja tikimybė, kad erkės ilgiau prisitvirtins.
4. Stori plaukai ir retas kūno patikrinimas
Erkės gali „pasislėpti“ už kailio, ypač ausų srityje, kakle, pažastyse, tarp pirštų ir odos raukšlėse.
5. Erkėms palanki namų aplinka
Kiemai su ilga žole, lapų krūvomis ar daugybe laukinių gyvūnų, kurie ateina ir išeina, gali būti erkių šaltinis.
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Ne visi užsikrėtę šunys iš karto parodys simptomus. Kai kurie netgi gali būti „seropozityvūs“ (teigiami antikūnų tyrimai), bet atrodyti sveiki. Tačiau dažni klinikiniai požymiai:
– Besikeičiantis šlubumas, dažnai susijęs su sąnarių skausmu
– Sąnariai patinę ir skausmingi liečiant
– Karščiavimas ir letargija
– Sumažėjęs apetitas
– Padidėję limfmazgiai
– Sustingimas stojantis arba nenoras judėti / lipti laiptais
Labiausiai bijoma komplikacija nedideliam procentui šunų yra sunkus inkstų sutrikimas, dažnai vadinamas Laimo nefritu. Ši būklė gali sukelti:
– Vėmimas, viduriavimas
– Greitas svorio kritimas
- Per didelis troškulys ir šlapinimasis
– Edema (patinimas) keliose kūno vietose
- Sunkus inkstų silpnumas iki nepakankamumo
Jei jūsų šuo rodo aukščiau išvardytus simptomus, ypač radus erkę arba pabuvus pavojingoje vietoje, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.
Diagnozė: kodėl nepakanka tiesiog „pažvelgti į simptomus“?
Laimo ligos simptomai gali imituoti kitas ligas, tokias kaip sąnarių infekcijos, raiščių traumos, autoimuninės ligos ar kitos erkių platinamos infekcijos. Todėl veterinarai paprastai derina kelis metodus:
1. Erkių poveikio istorija ir aplinka
Informacija apie žaidimų aikšteles, keliones į endemines zonas arba tai, ar esate susidūrę su erkėmis, yra labai naudinga.
2. Fizinė apžiūra
Įvertinkite sąnarių skausmą, karščiavimą, dehidrataciją, padidėjusias liaukas ir bendrą būklę.
3. Greitasis antikūnų kraujo tyrimas (pvz., C6/4DX)
Šis testas aptinka antikūnus prieš borelijas. Teigiamas rezultatas reiškia, kad šuo turėjo kontaktą su sergančiu šunimi, bet nebūtinai reiškia, kad jis yra aktyviai užsikrėtęs.
4. Papildomi kraujo ir šlapimo tyrimai
Tai galima padaryti ieškant uždegimo požymių, inkstų funkcijos, baltymų šlapime (proteinurijos) ir kitų rodiklių, rodančių komplikacijas.
5. Papildomi tyrimai, jei reikia
Tam tikrais atvejais veterinaras gali rekomenduoti atlikti patvirtinamuosius tyrimus arba patikrą dėl kitų ligų (pvz., Anaplasmos, Ehrlichios), kurias taip pat platina erkės.
Tvarkymas ir gydymas
Pagrindinis Laimo ligos gydymas šunims paprastai yra antibiotikai. Veterinaras nustatys vaisto pasirinkimą, dozę ir gydymo trukmę, atsižvelgdamas į šuns klinikinę būklę, apžiūros rezultatus ir svorį. Daugeliu atvejų dažnai naudojami antibiotikai, tokie kaip doksiciklinas, nes jie taip pat apima kitas erkių platinamas ligas, tačiau sprendimas vis tiek turėtų būti pagrįstas veterinaro įvertinimu.
Be antibiotikų, gali būti skiriami papildomi gydymo metodai:
1. Skausmo ir uždegimo valdymas
Jei sąnarys labai skausmingas, veterinaras gali skirti specialiai gyvūnams skirtų vaistų nuo uždegimo arba skausmą malšinančių vaistų. Neduokite vaistų žmonėms be veterinaro patarimo, nes kai kurie iš jų gali būti kenksmingi šunims.
2. Poilsio ir veiklos apribojimai
Intensyvus fizinis krūvis gali sustiprinti sąnarių skausmą. Laikini apribojimai padeda atsigauti.
3. Inkstų funkcijos stebėjimas
Jei įtariamas Laimo nefritas arba nustatyta proteinurija, veterinaras gali rekomenduoti specialią dietą, skysčių terapiją, inkstų veiklą palaikančius vaistus ir reguliarų stebėjimą.
4. Dar kartą patikrinkite
Po gydymo veterinaras gali rekomenduoti pakartotinį įvertinimą, kad įsitikintų, jog simptomai gerėja, ir stebėtų, ar neatsiranda simptomų ar inkstų problemų.
Kai kurių šunų būklė pagerėja per kelias dienas nuo gydymo pradžios, ypač sąnarių simptomų atveju. Tačiau reakcija gali skirtis; kai kuriems šunims gali prireikti ilgesnio stebėjimo arba papildomų tyrimų, jei simptomai išlieka.
Prevencija: veiksmingiausias žingsnis
Kadangi Laimo liga prasideda nuo erkės įkandimo, prevencija sutelkta į erkių kontrolę ir poveikio mažinimą:
1. Reguliariai naudokite erkių profilaktiką
Antiparazitiniai produktai (lašintuvai, kramtomosios tabletės, antkakliai) gali padėti sunaikinti erkes arba neleisti joms prisitvirtinti. Pasirinkite tokius, kurie tinka jūsų šuns amžiui, sveikatai ir gyvenimo būdui – pasitarkite su veterinarijos gydytoju.
2. Kiekvieną kartą, kai šuo grįžta namo iš lauko, patikrinkite jo kūną.
Apčiuopkite ir ieškokite pažeidžiamų vietų: ausų, kaklo, krūtinės, pažastų, kirkšnių, tarp pirštų ir uodegos pagrindo. Mažų erkių galima lengvai nepastebėti.
3. Kaip tinkamai pašalinti erkes
Naudokite specialius pincetus arba erkės šalinimo įrankį. Suimkite erkę kuo arčiau odos paviršiaus ir lėtai bei tolygiai traukite. Venkite erkės spausti, nes tai gali padidinti patogenų perdavimo riziką. Po to nuvalykite įkandimo vietą.
4. Tvarkykite namų aplinką
Pjaukite veją, pašalinkite lapų krūvas, sumažinkite peraugusius krūmus ir, kai tik įmanoma, apribokite laukinių gyvūnų patekimą į kiemą.
5. Apsvarstykite skiepijimą (jei įmanoma ir rekomenduojama)
Kai kuriose šalyse ir klinikose galima įsigyti Laimo ligos vakcinų šunims, ir jos paprastai svarstomos šunims, gyvenantiems endeminėse zonose arba dažnai į jas keliaujantiems. Vakcina nepakeičia erkių prevencijos, tačiau gali suteikti papildomą apsaugos sluoksnį.
Kada reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarą?
Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei jūsų šuo patiria:
– Staigus šlubčiojimas, sąnarių patinimas arba stiprus skausmas
Karščiavimas ir letargija ilgiau nei 1–2 dienas
– Nuolatinis vėmimas / viduriavimas, nenoras valgyti arba silpnumas
– Inkstų sutrikimų požymiai, tokie kaip dažnas troškulys, dažnas šlapinimasis ar kūno patinimas
– Radote įsisiurbusią erkę ir šuo pradeda rodyti elgesio / judesių pokyčius.
Išvada
Laimo liga šunims kelia realią grėsmę tose vietovėse, kuriose yra borelijų platinančių erkių. Rizika padidėja šunims, kurie aktyviai leidžia laiką lauke, ypač jei nėra nuosekliai įgyvendinama erkių prevencija. Svarbiausias gydymo aspektas yra ankstyva diagnostika, tinkama diagnozė, gydymas antibiotikais, kaip rekomenduoja veterinaras, ir komplikacijų, ypač susijusių su inkstais, stebėjimas. Tačiau geriausia strategija išlieka prevencija: reguliari apsauga nuo erkių, fiziniai patikrinimai po veiklos lauke ir aplinkos tvarkymas. Imantis tinkamų priemonių, dauguma šunų gali pasveikti ir patogiai grįžti prie įprastos veiklos.
Jei pageidaujate, galiu pritaikyti šį straipsnį konkrečiai auditorijai (pvz., pirmą kartą šunį įsigijusiems asmenims, šunų mylėtojų bendruomenei ar veterinarijos klinikų edukacinei medžiagai) arba pridėti nuorodų šaltinių ir DUK sąrašą.
