Kineziterapijos metodai kramtymo problemoms spręsti
Kramtymo problemos dažnai nepastebimos, nes jos ne visada sukelia didelį skausmą. Tačiau kramtymo sunkumai gali turėti toli siekiančių pasekmių: sumažėjusį maistinių medžiagų suvartojimą, sutrikusį virškinimą, svorio kritimą ir netgi pablogėjusią gyvenimo kokybę, nes valgymas tampa nemalonia veikla. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje – nuo vaikų, turinčių prastus burnos įpročius, iki suaugusiųjų, patiriančių stresą ir bruksizmą (dantų griežimą), iki vyresnio amžiaus žmonių, patiriančių sumažėjusią raumenų jėgą ir sąnarių struktūros pokyčius.
Sveikatos kontekste kramtymas apima bendrą dantų, raumenų, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (ŽŽS), nervų ir galvos bei kaklo laikysenos darbą. Todėl kineziterapija gali atlikti labai svarbų vaidmenį kaip konservatyvus požiūris mažinant skausmą, gerinant žandikaulio funkciją ir atkuriant optimalius kramtymo įpročius. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs kineziterapijos metodai, kurie gali padėti spręsti kramtymo problemas, ypač susijusias su žandikaulio raumenų ir sąnarių sutrikimais.
Kramtymo problemų priežasčių supratimas
Prieš aptariant metodus, svarbu suprasti kai kurias dažnas kramtymo sunkumų priežastis, kurios dažnai gydomos kineziterapija:
1. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija (TMJ sutrikimas): žandikaulio skausmas, traškėjimas, užsiblokavimas arba ribotas judesys.
2. Kramtomųjų raumenų (kramtomojo raumens, smilkininio raumens, sparninio raumens) įsitempimas: atidarant burną / kramtant jaučiamas sustingimas, skausmas ar skausmas.
3. Bruksizmas ir dantų sukąsimas: įprotis sukąsti arba griežti dantimis, dažnai susijęs su stresu.
4. Galvos ir kaklo laikysenos problemos: galvos laikysena, pakreipta į priekį, gali padidinti žandikaulio ir kaklo raumenų apkrovą.
5. Neurologiniai sutrikimai (pvz., po insulto), turintys įtakos veido ir žandikaulio raumenų kontrolei.
6. Veido skausmas ir įtampos galvos skausmai, susiję su kramtomaisiais raumenimis.
Kineziterapeutai paprastai bendradarbiauja su odontologais, LOR gydytojais, reabilitacijos medicinos gydytojais arba neurologais, priklausomai nuo priežasties.
Pagrindiniai kramtymo sutrikimų kineziterapijos principai
Pagrindiniai kramtymo problemų kineziterapijos tikslai yra šie:
– Mažina vietinį skausmą ir uždegimą.
– Atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir pagerina audinių lankstumą.
– Atkuria žandikaulio sąnario judrumą.
– Treniruoti žandikaulio judesių valdymą, kad jis būtų simetriškas ir efektyvus.
– Teisinga kaklo laikysena ir įpročiai, kurie pablogina nusiskundimus.
– Užkirsti kelią atkryčiui per švietimą ir savarankišką mokymąsi.
Kineziterapijos metodai paprastai skirstomi į manualinę terapiją, metodus (pagalbinius prietaisus), terapinius pratimus, neuromuskulinį treniravimą ir elgesio bei ergonomines strategijas.
Manualinės terapijos metodai žandikauliui ir kramtomiesiems raumenims
Manualinė terapija, kurią atlieka kineziterapeutas, skirta sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti sąnarių judrumą.
1. Masažas ir miofascialinis atpalaidavimas
Kramtomojo raumens, smilkininio raumens ir viršutinės kaklo dalies raumenų masažo technikos gali padėti sumažinti raumenų tonusą ir palengvinti jautrumą (trigerinius taškus). Miofascialinis atpalaidavimas taip pat naudingas, kai audinys jaučiasi „trauktas“ ir varžo burnos atsivėrimą.
Pagrindiniai privalumai: sumažina skausmą, pagerina kraujotaką ir palengvina žandikaulio judesius kramtant.
2. Trigerio taško atleidimas
Trigeriniai taškai kramtomajame arba smilkininiame raumenyje dažnai sukelia skausmą, plintantį į dantis, skruostus ar galvą. Kineziterapeutas gali taikyti išmatuotą spaudimą konkretiems taškams, kad sumažintų pernešamą skausmą ir pagerintų raumenų susitraukimų kokybę.
3. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario mobilizacija
Jei žandikaulio sąnarys jaučiasi „įstrigęs“ arba jo judesiai riboti, švelnus žandikaulio sąnario mobilizavimas gali padėti padidinti judesių amplitudę (SMJ). Ši technika turėtų būti atliekama atsargiai, atsižvelgiant į būklę, nes žandikaulio sąnarys yra jautrus sąnarys ir yra arti svarbių struktūrų.
Pastaba: mobilizacija neatliekama atsitiktinai; reikia atlikti išsamų įvertinimą, siekiant nustatyti, ar apribojimą lemia sąnariai, raumenys ar kiti veiksniai.
4. Kaklo srities minkštųjų audinių terapija
Žandikaulio pusiausvyra yra neatsiejamai susijusi su kaklo būkle. Įtampa pakaušio, sternocleidomastoidiniame ir viršutiniame trapeciniame raumenyse gali paaštrinti žandikaulio nusilpimus. Minkštųjų audinių terapija šiose srityse dažnai yra esminė programos dalis.
Kineziterapijos metodai skausmui ir spazmams mažinti
Modalumai yra priemonės, naudojamos skausmui mažinti ir audiniams paruošti prieš pratimą.
1. Šiltas kompresas
Vietinis šildymas padeda atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti sustingimą. Prieš burnos atvėrimo pratimus ar tempimo pratimus dažnai rekomenduojami šilti kompresai.
2. TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija)
TENS gali padėti reguliuoti skausmą esant žandikaulio sąnario sutrikimams arba kramtomųjų raumenų skausmui. Jo poveikis kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau jis dažnai naudingas kaip papildoma terapija.
3. Ultragarso terapija
Kai kuriais atvejais ultragarsas naudojamas giliesiems audiniams sušildyti ir raumenų spazmams mažinti. Jo naudojimas priklauso nuo kineziterapeuto klinikinio sprendimo.
Terapiniai pratimai kramtymo funkcijai gerinti
Pratimai yra raktas į ilgalaikę sėkmę. Pratimų programos paprastai pritaikomos prie skausmo priežasties, lygio ir paciento gebėjimų.
1. Žandikaulio judėjimo kontrolės pratimai
Daugelis pacientų, sergančių TMD, burnas atveria iškreiptai (nukrypdami į dešinę/kairę). Pratimai atliekami prieš veidrodį: lėtai atverkite burną, išlaikydami tiesią vidurio liniją.
Tikslas: atkurti simetriškus ir stabilius judesių modelius.
2. Izometriniai žandikaulio pratimai
Izometriniai pratimai apima lengvo pasipriešinimo taikymą rankomis prie žandikaulio (pavyzdžiui, atveriant, uždarant arba judant į šonus), nesukeliant reikšmingo judesio. Tai pagerina sąnarių stabilumą ir raumenų kontrolę nesukeliant per didelio skausmo.
3. Kramtomųjų raumenų tempimas
Švelnus tempimas padeda padidinti burnos atsivėrimo zoną ir sumažinti įtampą. Pavyzdžiui, praktikuokite lėtai atverti burną iki patogios ribos, palaikykite kelias sekundes ir tada vėl atverkite. Tam tikromis aplinkybėmis, norint palaipsniui didinti burnos atsivėrimą, galima naudoti paprastus prietaisus, tokius kaip sudėtiniai liežuvio slopintuvai (kaip nurodė terapeutas).
4. Galvos ir kaklo laikysenos pratimai
Kadangi laikysena veikia žandikaulio padėtį, tokie pratimai kaip smakro prispaudimas (švelnus smakro atitraukimas atgal), giliųjų kaklo raumenų stiprinimas ir mentės stabilizavimas gali padėti sumažinti spaudimą žandikaulio sąnariui.
5. Kramtymo koordinacijos pratimai
Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, po insulto ar esant veido raumenų silpnumui) kineziterapija gali būti derinama su logopedija / ergoterapija, siekiant lavinti veido ir burnos raumenų koordinaciją, įskaitant liežuvio ir lūpų kontrolę bei saugius kramtymo įpročius.
Švietimas ir įpročių keitimas: dažnai lemianti dalis
Kineziterapijos metodai nebus optimalūs nepakeitus įpročių, kurie sukelia problemą. Švietimas paprastai apima:
– Venkite nuolat kramtyti vieną pusę; kai tik įmanoma, stenkitės paskirstyti krūvį palaipsniui.
– Skausmo fazės metu laikinai apribokite kieto ir lipnaus maisto (pvz., kramtomosios gumos, ledo kubelių, kietų riešutų) vartojimą.
– Dirbdami, vairuodami ar patirdami stresą, nepamirškite sukandti rankų. Ideali žandikaulio poilsio padėtis: lūpos lengvai sučiauptos, dantys nesuspausti, liežuvis švelniai remiasi į gomurį.
– Streso valdymas (diafragminis kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas), nes stresas dažnai padidina žandikaulio įtampą.
– Darbo ergonomika: stebėkite akių lygyje, atpalaiduokite pečius ir venkite ilgo žiūrėjimo žemyn, nes tai gali sukelti galvos pozicionavimą į priekį.
Kada reikėtų būti budriems ir pasitikrinti?
Nors kineziterapija padeda daugeliu atvejų, yra būklių, kurioms reikia nedelsiant atlikti medicininį įvertinimą, pavyzdžiui:
– Žandikaulis užfiksuotas ir jo negalima normaliai atidaryti / uždaryti.
– Stiprus skausmas, lydimas patinimo, karščiavimo ar infekcijos požymių.
– Reikšmingas svorio kritimas dėl negalėjimo valgyti.
– Veido traumos ar įtariamo lūžio istorija.
– Neurologiniai simptomai, tokie kaip staigus veido silpnumas arba stiprus rijimo sutrikimas.
Išvada
Kramtymo problemos susijusios ne tik su dantimis, bet ir su raumenų, žandikaulio sąnarių, nervų ir laikysenos integracija. Kineziterapija siūlo veiksmingą, konservatyvų požiūrį, taikant manualinę terapiją, skausmą malšinančius metodus, žandikaulio stiprinimo ir kontrolės pratimus, gerinančią laikyseną ir kasdienius įpročius. Tinkamai įvertinus būklę ir reguliariai atliekant pratimus, daugelis pacientų pastebi sumažėjusį skausmą, padidėjusį burnos atsivėrimą ir grįžtantį prie valgymo komforto.
Jei dažnai jaučiate žandikaulio skausmą, spragsėjimą atidarant burną arba sunkumus kramtant tam tikrus maisto produktus, kreipkitės į kineziterapeutą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, kad rastumėte programą, atitinkančią jūsų konkrečią priežastį ir būklę.