Plutonas planetinės astronomijos tyrimuose

Plutonas astronomijoje Plutonas yra vienas įdomiausių objektų šiuolaikinės astronomijos istorijoje. Kadaise jis buvo laikomas devintąja Saulės sistemos planeta, o vėliau „nuvertintas“ iki nykštukinės planetos statuso. Tačiau šis apibrėžimo pakeitimas nesumažino Plutono mokslinės vertės. Priešingai: Plutonas yra labai svarbus įvadinis taškas norint suprasti išorinius Saulės sistemos regionus, dinamiką... Skaityti daugiau

Nykštukinės planetos šiuolaikinėje astronomijoje

Nykštukinės planetos šiuolaikinėje astronomijoje Terminas „nykštukinė planeta“ skamba paprastai – tarsi jis tiesiog reikštų „mažesnė planeta“. Tačiau šiuolaikinėje astronomijoje nykštukinė planeta yra mokslinė kategorija, kurios apibrėžimas gimė iš ilgų diskusijų, stebėjimo technologijų pažangos ir pokyčių, kaip žmonės kartografuoja Saulės sistemą. Nuo XXI amžiaus pradžios nykštukinės planetos tapo viena iš labiausiai... Skaityti daugiau

Metų laikai Saulės sistemos planetose

Metų laikai Saulės sistemos planetose Metų laikai – tai periodiškai ištisus metus vykstantys oro sąlygų pokyčiai. Žemėje turime keturis metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą – kuriems pirmiausia įtakos turi Žemės sukimosi ašies pasvirimas jos orbitos aplink Saulę plokštumos atžvilgiu. O kaip su kitomis Saulės sistemos planetomis? Ar jose taip pat yra metų laikų kaita? Atsakymas yra „taip“,... Skaityti daugiau

Planetos sukimosi ašies posvyris

Planetos ašies posvyris Planetos sukimosi ašies posvyris, dažnai vadinamas ašies posvyriu arba įstrižumu, yra vienas iš svarbiausių parametrų, lemiančių planetos „veidą“. Jis turi įtakos dienos ir nakties trukmei, sezoniniams modeliams, saulės energijos pasiskirstymui paviršiuje ir net ilgalaikei klimato dinamikai. Saulės sistemoje kiekviena planeta turi skirtingą ašies posvyrį, kuris svyruoja nuo beveik... Skaityti daugiau

Planetos orbitos ekscentriškumas

Planetų orbitų ekscentriškumas Kai galvojame apie planetas, skriejančias aplink žvaigždę, dažnai į galvą ateina tvarkingas, stabilus apskritimo formos kelias. Iš tikrųjų dauguma planetų orbitų nėra idealiai apskritos. Paprastai jos yra elipsės – tarsi apskritimas, „ištemptas“ viena kryptimi. Elipsės „elipsiškumo“ matas vadinamas orbitos ekscentriškumu. Ši sąvoka atrodo paprasta, bet... Skaityti daugiau

Planetos orbitos stabilumas

Planetų orbitų stabilumas Planetų orbitų stabilumas yra viena iš svarbiausių astronomijos ir dangaus dinamikos temų. Žvelgiant į Saulės sistemą, planetos atrodo reguliariai judančios aplink Saulę milijardus metų. Šis dėsningumas nėra atsitiktinis, o veikiau gravitacijos dėsnių, pradinių Saulės sistemos formavimosi sąlygų ir sudėtingos planetų bei kitų dangaus kūnų sąveikos rezultatas. … Skaityti daugiau

Orbitinis rezonansas planetų sistemose

Orbitų rezonansas planetų sistemose Orbitų rezonansas yra viena iš „paslėptų kalbų“, kurias gravitacija naudoja planetų sistemų architektūrai formuoti. Ji paaiškina, kodėl kai kurie mėnuliai įsitvirtina tam tikruose orbitų modeliuose, kodėl planetų žieduose gali būti tvarkingų tarpų ir kodėl kai kurios egzoplanetinės sistemos atrodo tvarkingos kaip muzikinė gama. Šiame straipsnyje aptarsime… Skaityti daugiau

Gravitacinė sąveika tarp planetų

Gravitacinė sąveika tarp planetų. Gravitacija yra iš pažiūros „nematoma“ jėga, tačiau ji yra pagrindinis tvarkos reguliatorius visatoje. Saulės sistemoje gravitacinė sąveika tarp planetų veikia kaip nuolatinis traukos ir stūmos tinklas. Be gravitacijos planetos neskrietų aplink Saulę, mėnuliai neskrietų aplink savo planetas tiksliai, o žiedinės struktūros, asteroidai ir net kometos judėtų... Skaityti daugiau

Saulės gravitacijos įtaka planetoms

Saulės gravitacinė įtaka planetoms Saulės gravitacija yra „nematomas siūlas“, laikantis Saulės sistemą kartu. Be Saulės gravitacinės traukos planetos neišlaikytų stabilių orbitų, o staigiai nukryptų nuo kurso ir būtų nusviestos į tarpžvaigždinę erdvę. Tačiau Saulės gravitacinė įtaka ne tik „laiko“ planetas kartu; ji formuoja jų orbitas, nulemdama... Skaityti daugiau

Keplerio planetų judėjimo dėsniai

Keplerio planetų judėjimo dėsniai Planetų judėjimas aplink Saulę jau seniai yra viena didžiausių mokslo mįslių. Šimtmečius žmonės stebėjo besikeičiančias planetų padėtis naktiniame danguje, bandydami suprasti juos slypinčius dėsnius ir taisykles. Svarbus etapas astronomijos istorijoje įvyko, kai Johannesas Kepleris (1571–1630) suformulavo tris dėsnius, išsamiai paaiškinančius planetų judėjimą. Skaityti daugiau